September 8 2020

Praturtėję patirtimi ir pažinimu

Rugsėjo 4-6 dienomis Rietavo jaunimas leidosi į trijų dienų žygį baidarėmis Jūros upe. Nuo penktadienio iki sekmadienio jaunuoliai įveikė apie penkiasdešimties kilometrų baidarių trasą, kuri prasidėjo ties Kvėdarna ir baigėsi ties Balskų užtvanka. Jūra – dešimta pagal dydį Lietuvos upė, prasidedanti Rietavo apylinkėse ir įtekanti į Lietuvos upių tėvą Nemuną. Kažkam atrodė keista, kaip toks mažas skurdus upeliūkštis, tekantis per Rietavo parką, gali pavirsti į sraunią ir galingą upę lyg bjaurusis ančiukas į didingąją gulbę. 

Veiklos buvo vykdomas pagal NVO „Progresas“ projektą „3P“ – praturtinti save nauju patyrimu ir pažinimu, kuriame Rietavo atviras jaunimo centras numatytas kaip partneris, ir kurį finansavo Rietavo savivaldybė.

Žygio metu dalyvavo du vadovai, Rietavo savivaldybės JRK Egidijus Gricius, dabartinis NVO „Progresas“ vadovas, ir šios organizacijos įkūrėja Rietavo AJC jaunimo darbuotoja Alma Riebždaitė. Organizacija „Progresas“ kitąmet švęs dvidešimt gyvavimo metų, na, o jaunimo centras minės dešimtąjį gimtadienį. Taip, kitais metais laukia jubiliejai.

Truputis istorinių ir faktinių detalių, tačiau sugrįžkime prie žygio. Vienas dažniausių įsivaizdavimų, kad kažkaip viskas būna puiku, kai geras oras. Žygio metu to vadinamojo gero oro nebuvo, bet viskas buvo gerai. Galbūt tai buvo vienas didžiausių žygio dalyvių išmokimų. Gyvenimo aplinkybės ne visada būna palankios ir džiuginančios, tačiau dėl to mūsų gyvenimas nesibaigia, o gerą nuotaiką ir įdomumą galima susikurti.

Su kiekviena diena žygeiviai darėsi vis „profesionalesni“, jeigu taip galima pasakyti. Išmoko susidraugauti su lietumi, vėju, rudens nakties vėsa, sraunia upe, jos slenksčiais ir akmenimis arba „kai srovės nebūna“, arba, „kai srovė per stipri ir neša“. Kai kurie į baidarę sėdo pirmą kartą gyvenime ir buvo priverti išmokti pakankamai gerai ją valdyti. Buvo ir tokių momentų, kai atrodė, jog į priekį stumia nebe raumenų, o valios jėga.

Žygeivių laukė puiki, įvairi, atsakingai parinkta trasa. Pirmąsias dvi dienas ne kartą teko brautis pro akmenis, užtvaras, seklumas, lipti iš baidarės ir padėti draugams, trečiąją dieną išplaukėme į ramią, plačią ir gilią Jūrą, pilną salų ir išsišakojimų, čia jau svarbiau buvo komandos draugo nepamesti iš akių, nes vandens plynėse irgi galima pasiklysti, ypač, kai tavo telefonas išsikrovęs, o žemėlapio neturi.

Atskiro dėmesio vertas laikas išlipus į krantą, kur išgyvenimo mokykla tęsėsi toliau. Čia reikėjo susikurti laužą, prisirinkti malkų, virtį valgį, įrengti stovyklavietę. Taip, kelionėje turėjome ir patyrusių skautų, kuriuos kiti jaunuoliai turėjo galimybę stebėti, mokytis, prisijungti prie darbų. Tiesa, dažniausiai gardų valgį gamino kelionės vadovas Egidijus, pats daug keliavęs ir išmokęs įvairių kitų šalių patiekalų gamybos paslapčių, kuriomis norėjo pasidalinti su jaunimu.

Taip pat vakarais laukė įdomūs pokalbiai ir žaidimas „Vilkolakiai“, žygio aptarimai, planavimas. Jaunimas į kelionę irgi turėjo pasiėmęs žaidimų: kortas, „UNO“, „Alias“, kamuolį, tačiau dėl drėgmės, nuovargio, o kartais ir noro tiesiog bendrauti, ne visus spėjo sužaisti.

Ne paskutinėje vietoje liko supanti gamta. Matėme ne tik tokių įprastesnių paukščių kaip didžiosios antys, gervės, gulbės, bet ir rečiau matomą mėlynąjį tulžį, vieną spalvingiausių ir gražiausių Lietuvos paukščių, upių ir upelių gyventoją. Kai kas sutiko lapę, bebrą, pakrantėse matė stirnų. Vandenyje šokčiojo žuvys. Džiugino ir stebino Jūros upės augalijos įvairovė, atodangos, piliakalniai, natūrali žmogaus rankos nepaliesta gamta, raminanti žaluma ir, žinoma, tyras oras.

Ketvirtąją dieną jaunimo laukė įsivertimas ir refleksija. Dalinamės įdomiausiais gautais atsakymais.

„Išmokau plaukti baidare. Patyriau daug sunkumų. Gal atsirado daugiau ištvermės dirbti su rankomis, grįžau namo laiminga, bet labai pavargusi.

Buvo labai smagu, nors ir viską skaudėjo, buvau labai pavargusi, bet su mielu noru pakartočiau dar kartą šį žygį, nes nuotykiai buvo labai geri, kad ir kiek kartų strigome su baidare, kiek nervų buvo, bet buvo labai įdomu ir bus gerų prisiminimų iš šio žygio.“

Andželika, 14 m.

„Po šio žygio pajutau, kad reikia labiau pasitikėti žmonėmis.“

Aimedas, 17 m.

„Įsimintiniausia buvo tai, kad kai plaukėme šalia su Tautvydu, pro mumis po vandeniu pralėkė dideliu greičiu bebras, abu šiek tiek netikėtai krūptelėjom, bet tai buvo tikrai nepaprastas reginys, tai kaip nupenėtas katinas po vandeniu.

Išmokau pakankamai gerai valdyti baidarę, komandiškai dirbti, padėti kitiems.

Žygis tik sustiprino pasitikėjimą savimi, galėjimą įveikti visas kliūtis tiek vienam, tiek su komanda. O jausmas tai tikrai geras, noras pakartoti tikrai didelis.

 Visas žygis tikrai pilnas išbandymų, netikėtumų, iššūkių išsisukti iš situacijos, visi noriai padėjome vienas kitam, daug nuveikėme, pajuokavom, norėtųsi viską pakartoti, viskas buvo gerai suplanuota ir nerealu!!!“

Vakaris, 17 m.

„Žygyje išmokau, kaip valdyti baidarę.

Įgijau naujos patirties ir ištvermės. Grįžusi namo norėjau dar kartą viską patirti iš naujo.

Trys žodžiai, kuriais apibūdinčiau žygį: patirtis, naujovės, ištvermė.“

Akvilė, 15 m.

„Žygyje sunkiausia buvo palaikyti pastovų tempą, nes pavargsti.

Įsimintiniausias žygio momentas buvo, kai du draugai apsivertė su baidare.

Išmokau pasidaryti maistą ant atviro laužo.

Grįžau laimingas ir pavargęs.“

Dominykas, 16 m.

„Įsimintiniausias momentas buvo, kai su Luku apsivertėme viduryje upės su baidare ir tikėjomės, kad lengvai parplauksime ir partempsime baidarę, bet apsivertusi ji niekur nejudėjo, tik darkart ir darkart apsivertinėjo, o mes, negalėdami nieko padaryti, juokėmes. Gerai, kad krante buvęs vyriškis išgelbėjo mus su kateriu.

Žygyje naujo išmokau to, kad baidarė, pilna vandens upėje, nėra lengviausias dalykas parstumti į krantą.

Iš žygio grįžau pavargęs, bet džiaugsmas ir šypsena buvo perkopusi visus limitus.

Žodžiai, kuriuo apibūdinčiau žygį: ir vėl prisėmėm…“

Arnas, 16 m.

„Sunkiausia buvo, kad nors ir esi kiaurai šlapias ir labai šalta, tu turi tęsti kelionę, nes kito pasirinkimo kaip ir nėra.

Įsimintiniausia buvo, kai  apsivertėme su baidarėmis viduryje plačios upės ir supratome, kad savo jėgomis baidarės nepartempsime į krantą. Ir tada atkeliavo kateris mūsų gelbėti.

Žygyje sužinojau, kaip pasigaminti valgyti gamtoje, statyti palapinę, susišildyti, kaip vairuoti baidarę, kaip prisiderinti-susiderinti, plaukiant su kolega, kaip praplaukti pro krioklius ir t.t.

Žygis mane išmokė iškęsti šaltį, skausmą, nuovargį ir visada šypsotis, kad ir koks pavargęs būčiau.

Žodžiai, kuriais apibūdinčiau žygį: SPEED AND POWER. Ir vėl prisėmėm…“

Lukas, 15 m.

„Manyčiau, jog žygis pakeitė mane į gerąją pusę, nes žygio metu „išsikroviau“ ir grįžau su tokia harmoningesne savijauta.

Žodžiai, kuriais apibūdinčiau žygį: Speed and Power arba 3 dienos su gamta ir žmonėmis.“

Tadas,  16 m.

„Aš tapau ramesnis, iš žygio grįžau laimingas.

Trys žodžiai, kuriais apibūdinčiau žygį: ištvermė, nuotykiai, draugystė.“

Irmantas, 16 m.“

Iš tokių kelionių, taip, grįžti pavargęs, bet visada paaugęs, dažnai – ištuštėjusia galva, pamiršęs rūpesčius, vargus, siaučiančias epidemijas. Grįžti atsinaujinęs ir labiau mokantis įvertinti civilizacijos džiaugsmus, kupinas gerų emocijų ir pasididžiavimo savimi jausmo, dažnai keistai laimingas, džiugus. Grįžti ten pat, į savo namus, bet jau į kitokį, platesnį pasaulį.

Parengė Alma Riebždaitė



Rietavo atviras jaunimo centras.

Posted 2020 09 08 by RietavoJC in category "Naujienos